Viršutinės galūnės arterijos. Anatomija trumpai, diagrama, lentelė, topografija, ultragarsas

Deguonies turtingo kraujo pernešimas iš širdies į organus, audinius ir visas dalis kūno kraujagyslės vadinamos arterijomis. Viršutinės ir apatinės galūnės yra tankiai susipynusios tokiais kanalais. Vienintelė išimtis yra plaučių kamienas, per kurį teka veninis kraujas iš dešiniojo širdies skilvelio, o tai yra dėl kūno anatomijos ir fiziologijos.

Laisvos viršutinės galūnės arterijų topografija ir šakos

Tokie indai yra neatskiriama sisteminės kraujotakos dalis. Laisvos viršutinės galūnės pagrindinių ir regioninių arterijų rinkinys su daugybe šakų yra vienas sinchroniškai veikiantis hemodinaminis mechanizmas.

Tokių laivų topografinė klasifikacija yra plačiai paplitusi. Kai kurios arterijos turi alternatyvius pavadinimus, kurie atsirado mokslo bendruomenei peržiūrėjus dabartinę anatominę nomenklatūrą.

Topografinė klasifikacija suskirsto šio tipo hematologinius kanalus į:

• kamienai yra didžiausi pagrindiniai laivai;
• šakos - liumenai, besitęsiantys iš pagrindinio kanalo su savo kraujo tiekimo sritimi;
• arteriolės, kurių skersmuo yra 15-100 mikronų diapazone ir kurios yra pradinis topografinis mikrokraujagyslių ryšys;
• metarteriolės - patenka į 14-16 mikronų skersmens mikrokraujagyslių kapiliarus.

Viršutinės galūnės arterijos, kurių anatomija galutinai susiformuoja embriono laikotarpiu, išsivysto iš mezenchimo – embrioninio mezo- ir ektoderminio jungiamojo audinio struktūros kilmės.

Daugybė šakų palieka kiekvieną kamieną, nešdami deguonies prisotintą kraują. Anatomiškai tokie indai yra tuščiaviduriai lankstūs cilindrinio skerspjūvio vamzdeliai su daugiasluoksne sienų struktūra.

Paeiliui išsišakojus topografiškai, jų vidinės erdvės skersmuo palaipsniui mažėja. Bendras viso kraujagyslių tinklo plotis padidinamas, kad jis visiškai padengtų kraujo tiekimo sritį.

Laisvosios viršutinės galūnės arterijų šakos ir topografija pateiktos lentelėje.

Pagrindinė arterija	Topografinė lokalizacija	Filialo paskirstymo sritis
Pažasties	Jis eina medialine kryptimi ir yra to paties pavadinimo ertmėje. Jis atsiranda dėl peties sąnario kaulo susidarymo. Didžiojo krūtinkaulio raumens apatinės galūnės zonoje jis yra sujungtas su arteriniu peties kamienu.	Oda su paviršinėmis krūtinės dalies šoninės dalies raumenų skaidulomis. Pažastinės arterijos šakos tęsiasi iki pečių juostos, pieno liaukų ir krūtinės ląstos limfinių rezginių.
Pečių	Glūdi dilbio bicepso medialinėje anatominėje įduboje. Topografiškai alkūnkaulio įduboje jis išsišakoja į 2 segmentus – to paties pavadinimo ir radialinį.	Kamieno šakos yra paskirstytos tarp epidermio ir pečių srities raumenų. Jie dengia kaulą, sąnarių kapsulę, deltinius ir trigalvius raumenis.
Spindulys	Išsitempia to paties pavadinimo griovelyje dilbio ir alkūnkaulio zonos distalinėje plokštumoje. Radialinė arterija nusileidžia į riešo nugarą, eina per 1-ąjį tarpkaulinį plyšį į delno sritį, kur pagrindinės kraujagyslės galinė dalis įgauna lanko formą. Anastomuota su paviršine alkūnkaulio arterijos šaka.	Šakos dengia radialinę skeleto struktūrą, odos audinį su dilbio raumenų skaidulomis, alkūnės ir riešo sąnarius, kremzlinius plaštakos elementus.
Ulnaras	Glūdi lokalizacijos zonos anatominėje įduboje. Ištempia iki riešo sąnario kapsulės ir pereina į delno paviršių. Topografiškai apatinėje dalyje jis sąveikauja su radialine arterija.	Pagrindinės kraujagyslės šakos dengia spindulį. Jie plinta į lokalizacijos srities odą ir raumenų struktūras. Negilūs kanalai eina giliai į riešo sąnarį ir delno paviršių.

Laisvos viršutinės galūnės pažastinė pagrindinė kraujagyslė sternoklavikulinio trikampio srityje yra padalinta į dideles šakas, nukreiptas į poodį.

Didžiausias skersmuo yra:

• krūtinkaulio akromija;
• šoninis;
• po mentės;
• priekinis ir nugarinis žastikaulis;
• raumeningas.

Brachialinė arterija yra padalinta į viršutinę ir apatinę kolateralines dalis, giliąją pečių juostos šaką. Didelės raumenų šakos tęsiasi nuo pagrindinio kamieno. Radialinė arterija skirstoma į pasikartojančius, paviršinius-delno segmentus, priekinius ir nugarinius-riešo segmentus.

Kiekvienas turi savo filialų tinklą. Alkūnkaulio pagrindinio kanalo topografinė struktūra apima pasikartojančias, tarpkaulines, delno-riešo ir giliąsias šakas. Daug mažų arteriolių iš brachialinės kraujotakos sistemos nukrypsta į gretimus organinius audinius.

Kraujo tiekimo sritys

Pagrindinis viršutinės galūnės audinių mitybos šaltinis yra pažastinė arterija, kitaip vadinama pažastine arterija. Jis tarnauja kaip topografinis subklavinio kamieno tęsinys.

Pažastinę arteriją proksimalinėje plokštumoje riboja 1-asis šonkaulis, distalinėje - pagrindinio krūtinės raumens apatinės galūnės. Iš jo tęsiasi daugybė įvairaus dydžio šakų.

Jie maitina dilbio raumenų struktūras, minkštuosius audinius ir odą. Didžiausia pažastinės arterijos atšaka vadinama subscapularis.

Jos kraujo tiekimo sritis:

• didysis krūtinės raumuo;
• raktikaulis;
• mažas zonos raumuo;
• mentė su sausgyslėmis;
• raktikaulio-akromialinis sąnarys;
• pažastų limfiniai rezginiai;
• priekinis dantytas tarpšonkaulinių elastinių skaidulų kompleksas;
• plačiausias nugaros raumuo.

Palpuojant galima nesunkiai nustatyti brachialinės arterijos vietą, kuri tęsiasi nuo apatinės krūtinkaulio didžiojo raumens galūnės ir yra medialinėje anatominėje to paties pavadinimo sąnario įduboje.

Netoliese yra 2 venos ir vidurinis nervų kanalas.

Kraujo tiekimo į brachialinių arterijų tinklą sritis:

• tricepsas;
• peties kaulas;
• bicepsas;
• deltinis raumuo;
• zonos sąnario kapsulė.

Viršutinės galūnės arterijos, kurių anatomija pasižymi daugybe mažų ir didelių šakos, yra atsakingos už kraujo prisotinimą ne tik rankomis, bet ir nugara su pečių juosta ir gimdos kakleliu. skyrius.

Pagrindinis kanalas nusileidžia iki alkūnės sąnario, kur jis yra padalintas į 2 nepriklausomas dalis. Raumeninės ir poodinės šakos aprūpina krauju atitinkamas patalynės zonos organines struktūras.

Radialinė arterija driekiasi lygiagrečiai to paties pavadinimo kaulo formavimuisi. Distalinėje plokštumoje jis yra arti odos paviršiaus, todėl palpuojant galima jausti jos pulsavimą.

Pagrindinis kanalas įveikia stiloidinį skeleto spindulinės struktūros procesą ir pasilenkia aplink riešo nugarą, prisotindamas visus audinius krauju judėjimo link delno paviršiaus kryptimi.

Alkūnkaulio arterija yra didesnė už radialinės arterijos skersmenį. Jo šakos turi platesnę kraujo tiekimo sritį. Alkūnkaulio kamieno lova yra tarp paviršinių ir giliųjų raumenų skaidulų, prisotindama jas krauju.

Netoli pisiforminio kaulo nuo arterijos nukrypsta didelė šaka, nukreipta į kraujagyslinį delno lanką. Čia ji anastomozė prijungta prie radialinės linijos šakų.

Alkūnės zonai būdingas turtingas užstato cirkuliacijos tinklas. Jo struktūrą sudaro susikertančios radialinės, peties ir alkūnkaulio arterijų šakos. Delnų zonoje jie sudaro kraujo lanką.

Šie arterijų kanalai yra atsakingi už kraujo tiekimą į kūno dalį:

• Viršutinė alkūnkaulio kolateralė. Jis prasideda tiesiai po gilia peties sąnario šaka. Alkūnkaulio zonoje jis eina greta nervinio kanalo, lydėdamas jį iki medialinės kondilijos.
• Apatinis alkūnkaulio užstatas. Anastomozuota su antero-pasikartojančia alkūnkaulio arterijos šaka. Raumeningos lovos dalys prisotina riešo sąnario raumenis krauju.
• Pasikartojantis alkūnkaulis. Alkūnkaulio arterijos pradinės sekcijos šaka yra padalinta į priekinę ir užpakalinę dalis. Tiekia kraują į atitinkamus delno paviršius.
• Bendras tarpkaulinis. Trumpas, storas kamienas, padalintas į 2 atskiras dalis. Vieni krauju maitina pirštų tarpkaulines membranas, kiti – raumenų skaidulas ir nervinius procesus.
• Užpakalinis tarpkaulinis. Arterijos atšaka eina tarp tarpkaulinės kremzlės ir įstrižo notochordo. Prisotina tiesiamuosius raumenis krauju.
• Priekinis tarpkaulinis. Įsikūręs atitinkamame tarpkaulinės membranos paviršiuje. Šaka dalyvauja riešo ir delno nugariniame arteriniame tinkle.

Gilus lankas yra plonesnis nei paviršinis. Jį sudaro radialinės arterijos apatinės galūnės šakos. Kraujotakos tinklas yra delno tarpkaulinio raumens storyje, atsakingas už jo mitybą.

Viršutinės galūnės arterijos

Greitkeliai inervuoja simpatines nervų skaidulas su šalia esančiais stuburo kanalais. Viršutinėje galūnėje yra 4 dideli kanalai, kurie aprūpina krauju visas organines struktūras.

Plaštakos arterijos turi 3 šakų tipus – pagrindinę, laisvąją ir kombinuotą. Pirmojo tipo charakteriui – nuosekli topografija su laipsnišku spindžio mažėjimu nutolus nuo pagrindinio kraujo kanalo.

Laisvas kraujagyslių tinklo formavimo tipas yra padalintas į daugybę daugiakrypčių kraujo takų. Kombinuotas šakojimas sujungia abi ankstesnes parinktis.

Ši topografinė struktūra būdinga viršutinės galūnės arterijoms. Magistraliniai kanalai turi vingiuotą arba spiralinį vidinį spindį. Šalutinis kraujo tiekimas į audinius atliekamas anastomozėmis.

Pažastinė arterija

Pagrindinė bagažinė, maitinanti viršutinę galūnę, kaklo stuburą ir nugaros anatomines struktūras. Apsuptas pečių juostos nervinio pluošto kamienų. Padalinta į 3 dalis. Kiekvienas turi savo šakotą kraujotaką.

Prie apatinės galūnės plačiausias raumuo patenka į žasto arteriją. Subscapularis šaka yra padalinta ir patenka į to paties pavadinimo raumens storį, o viršutinė krūtinkaulio dalis nukreipta į 1 ir 2 tarpšonkaulinius tarpus, už kurių aprūpinimą krauju ji yra atsakinga.

Pažastinėje arterijoje yra akromialinė kraujagyslė. Jis maitina visas viršutinės galūnės organines struktūras iki riešo. Pažasties kraujo linijos anatomija turi plačią kraujotakos sistemą.

Peties arterija

Tai laikoma ankstesnio laivo tęsiniu. Brachialinė arterija prasideda šalia apatinės krūtinės raumens galūnės. Per visą atsiradimo kelią jį lydi veniniai kanalai ir nervinius impulsus vedančios skaidulos.

Brachialinės srities kraujo linija tarp pronatoriaus raumens ir brachioradialis raumenų yra padalinta į 2 atskirus segmentus, kurie sudaro savo arterijų tinklus. Gilinant alkūnės sąnarį, prasideda jo galinės šakos, besitęsiančios iki delno paviršiaus ir maitinančios pirštus.

Radialinė arterija

Jis kilęs 1-3 cm žemiau peties sąnario kapsulės iš to paties pavadinimo greitkelio bifurkacijos (bifurkacijos). Jis laikomas pagrindine šoninio dilbio kraujotaka.

Radialinė arterija tradiciškai skirstoma į 3 dalis – dilbį, riešo ir delno. Klinikinėje praktikoje kraujo linija naudojama pulso dažniui nustatyti, vainikinių arterijų šuntavimui ir arterinio kraujo dujų analizei.

Ulnaro arterija

Pagrindinė kraujagyslė, pernešanti deguonies prisotintą kraują dilbio vidurinėje plokštumoje. Paviršinio delno lanko srityje jis anastomozuojasi su didele radialinės arterijos guolio šaka.

Jis guli po apvaliu pronatoriumi. Jis tęsiasi įstrižai iki vidurinės dilbio dalies, šiek tiek nukrypdamas medialine kryptimi. Alkūnkaulio kraujo liniją lydi to paties pavadinimo nervas ir pora didelių venų panašiais pavadinimais.

Apatinių galūnių arterijos

Šioje kūno dalyje yra keletas didelio skersmens indų, pernešančių deguonies prisotintą kraują į audinius. Didžiausia kojos arterija yra šlaunies arterija. Jis tarnauja kaip išorinės klubinės linijos tęsinys.

Šlaunies arterija

Kraujo srovė teka po kirkšnies zonos raiščių rezginiu šalia to paties pavadinimo venos. Šlaunikaulio arterija eina per gūbrio-klubo griovelį ir kerta kraujagyslių spragą.

Šioje zonoje jį dengia tik fascija ir oda, todėl apčiuopiant aiškiai jaučiamas kraujo pulsavimas.

Didelės šlaunikaulio arterijos šakos:

• Paviršinis ir epigastrinis. Padengtas etmoidine fascija ir gilinamas į poodinius riebalus. Šlaunikaulio arterijos šaka maitina apatinę aponeurozės dalį - plačią plokštelę, kurią sudaro tankūs sausgyslių audiniai ir elastingos jungiamosios skaidulos, prisotintos kolagenu.
• Iliac. Judėjimo metu jis pasilenkia aplink to paties pavadinimo kaulo darinį. Didelė šlaunikaulio kraujo linijos atšaka eina lygiagrečiai kirkšnies raiščiui.
• Išorinis lytinis organas. Jis guli po oda ir maitina lytinius organus. Šaka sudaro savo kraujagyslių tinklą.
• Giliai. Jis turi didžiausią kraujo spindžio skersmenį ir visų šlaunikaulio arterijos šakų ilgį. Tęsiasi iki poplitealinio kanalo, vadinamo Guntherio.

Ilgiausias žmogaus kūno raumuo – siuvėjo raumuo – iki galo dengia šlaunikaulio kraujo liniją.

Poplitinė arterija

Tarnauja kaip topografinis ankstesnio laivo tęsinys. Poplitinės arterijos ilgis 16 cm, vidinis skersmuo 1,3 cm. Perneša didelius kraujo kiekius. Jis maitina to paties pavadinimo sąnarį, jungiamuosius audinius, raiščių aparatą ir kitas organines patalynės zonos struktūras.

Viršutinės galūnės arterijos (anatomija identiška kitų kūno dalių kraujagyslėms) sudaro vieną hemodinaminę sistemą su panašiais kojos greitkeliais. Poplitinė kraujotaka lenkiasi aplink čia esantį raumenį.

Arterija sudaro šakotą kraujo tiekimo tinklą, kurį sudaro šios šakos:

• viršutinė šoninė, juosianti sąnarinį maišelį;
• medialinis-paviršutinis, prasidedantis netoli to paties pavadinimo kondilo ir besitęsiantis iki gastrocnemius raumens galūnės;
• vidurinė, prasiskverbianti į sąnarį per užpakalinę plokštumą ir maitinanti kryžminius raiščius, sinoviją, gretimas sausgysles;
• inferolaterinis, besitęsiantis nuo pagrindinio kamieno blauzdikaulio kondilus srityje;
• inferior medial - anatominė struktūra ir kalibras panašus į ankstesnę šaką.

Iš šlaunies arterijos yra 3 gastrocnemius kanalai. Jie aprūpina deguonimi prisotintą kraują į to paties pavadinimo raumens galvą.

Blauzdikaulio arterija

Linija susideda iš priekio ir nugaros. Kiekvienas sudaro savo kraujagyslių tinklą. Blauzdikaulio arterija tęsia poplitealinę arteriją. Kanalo užpakalinė dalis yra čiurnos kanale, paliekant jį padų raumens srityje.

Iš jo tęsiasi daugybė įvairaus dydžio šakų.

Didžiausia:

• raumeningas, atsakingas už kulkšnies raumenų maitinimą;
• peronealinė, gaubianti to paties pavadinimo skeleto struktūra;
• medialinis-padų - tarnauja kaip paskutinė blauzdikaulio arterijos užpakalinės dalies šaka, padalinta į paviršinius ir gilius segmentus;
• šoninis-padų - yra to paties pavadinimo metatarsalinio kaulo formavimo griovelyje.

Priekinė blauzdikaulio arterijos dalis tęsiasi iki pėdos nugarinės dalies, kartu su venomis ir nervinėmis skaidulomis. Iš jo išplaukiantys indai anastomuojami su šoninėmis kulkšnies šakomis.

Pėdos nugarinės dalies arterija

Jis eina šalia čiurnos sąnario šoninės plokštumos tarp pailgos pirštų tiesiamosios dalies sausgyslių struktūrų. Pėdos nugarinės kraujo linijos anatominė lova yra pluoštinė ertmė.

Kanalas nukreiptas į 1-ąją tarpkaulinę pirštų erdvę, kurią pasiekus padalinama į padikaulines ir giliąsias padų šakas. Šioje vietoje nuo jos nukrypsta šoniniai ir viduriniai indai.

Jie maitina atitinkamų pėdos plokštumų anatomines struktūras. Arterija su šakomis sudaro išlenktą kraujagyslių tinklą. Kiekvieno piršto kryptimi driekiasi nepriklausomi kraujo koridoriai.

Viršutinių galūnių arterijų ultragarsas

Ultragarsinis tyrimas laikomas informatyviausiu ir saugiausiu aparatinės įrangos diagnostikos metodu. Viršutinių galūnių arterijų ultragarsas tapo plačiai paplitęs dėl bendro prieinamumo ir greičio.

Norint išsamiai įvertinti kraujagyslių būklę, atliekamas Doplerio ultragarsas. Ši technika leidžia nustatyti ankstyvoje stadijoje:

• morfologiniai pokyčiai;
• arterijų sienelių sunaikinimas;
• mechaninė obstrukcija dėl intensyvaus kraujo krešulių susidarymo;
• anatominės anomalijos;
• aterosklerozinės plokštelės;

Technologija leidžia įvertinti giliai gulinčių arterijų lovų, pasislėpusių po raumenų skaidulų sluoksniais ar kietomis skeleto struktūromis, būklę. Dvipusis skenavimas yra neinvazinis ir visiškai neskausmingas aparatinės įrangos diagnostikos metodas.

Viršutinės galūnės arterijos, kurių anatomija ir topografija netrukdo praeiti ultragarso bangai, tiriamos tokiu būdu, kai:

• padidėjęs rankų jautrumas ekstremalioms temperatūroms;
• tirpimas;
• cianozė - cianotiškas epidermio atspalvis;
• sumažėjęs raumenų tonusas;
• skausmas kraujotakoje;
• vizualiai pastebimų arterijų deformacijų susidarymas;
• sistemingas rankų odos patinimas, rodantis limfos drenažo funkcijos pažeidimą;

Diagnostinė procedūra skiriama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, progresuojančiu vaskulitu, trofiniais opiniais pažeidimais. Tyrimas atliekamas naudojant specialią įrangą, kuri generuoja aukšto dažnio ultragarsą.

Atsispindėdamas nuo arterijų sienelių, impulsas monitoriaus ekrane sudaro grafinį vaizdą. Ši technologija leidžia kiekybiškai įvertinti didžiųjų kraujagyslių ir jų šakų pripildymą krauju. Ultragarsinė diagnostika atskleidžia stenozę ir nustato aneurizmas – deformacinius pokyčius hematologiniuose kanaluose.

Viršutinių galūnių arterijų tyrimas rodomas esant silpnam pulsui, lėtiniam sunkumo jausmui rankose. Dėl kraujagyslių anatomijos jie tinka dvipusiam skenavimui. Procedūra nereikalauja specialaus mokymo. Dieną prieš diagnozę rekomenduojama apriboti stiprios arbatos ir juodos kavos vartojimą.

Vaizdo įrašas apie viršutinių galūnių arterijas

Viršutinės galūnės arterijos. Brachialinė arterija: